Apie filosofinės minties kryptį I.Kanto bibliotekoje

Pradžių pradžia – aplinka filosofinei minčiai

Klaipėda. Buvusi Mėmelė. Senais laikais čia gyveno kuršių gentys. 1252 metais Livonijos ordinas pastatė pilį ir ši vietovė tapo miestu. Iki 1923 metų, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, žemės priklausė Vokiečių ordinui, Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei ir Vokietijai. Šio miesto grindinį mynė daug ryškių asmenybių, palikusių įtakos žymes šiandienos pasaulinei kultūrai – literatūrai, muzikai, filosofijai. Vieni iš jų – filosofo Imanuelio Kanto giminės... Po sudėtingų istorinių išbandymų, miestas šiandien rašo modernių laikų skyrių. O Klaipėdos „knygos“ pagrindas – paveldas, atsispindintis architektūroje, metraščiuose, miesto palikuonių atsiminimuose. Taip pat neapsakomuose žodžiais, filosofinę mintį keliančiuose pojūčiuose, kurie iškyla iš šių paslaptingų krašto žemių gelmių, tyvuliuojančių marių ramybės ir Baltijos jūros šėlsmo... ir tai buvo ir yra aplinka, kurioje gyvuoja Imanuelio Kanto biblioteka...

Biblioteka deda filosofinės minties pagrindus

1920 metų spalio 4 dieną duris atvėrė Klaipėdos miesto biblioteka. Jai iki 1925 metų vadovavo filosofijos mokslų daktaras, kultūrinių renginių organizatorius, Goethe‘s draugijos narys, Klaipėdos krašto muziejaus draugijos narys Georg Kemp. Bibliotekoje vykdavo knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, skaitymai, buvo rengiamos knygų parodos, organizuojami rytiniai spektakliai, kuriuose vaidindavo aktoriai. Paskaitas skaitydavo ir pats direktorius. Nuo 1923 m. paskaitoms iliustruoti buvo naudojamas tais laikais modernus įrenginys – skaidrių rodymo aparatas (Lichtbildapparates). Peršokime keliasdešimt metų į priekį – Sovietinės Lietuvos pabaigą...

1988 metais pradėjus veiklą Meno skyriui, ilgametė Bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė atidarymo metu teigė: „Mes atidarome Meno biblioteką tokiu metu, kai visuomenės alkis dvasiniams dalykams, menui, filosofijai labai išaugęs. Šis laikotarpis – pradžia kelio, kuriame mūsų žmonės perkainoja vertybes ir pradeda skaičiuoti centralizuoto valdymo padarytą žalą Lietuvos gamtai ir lietuvio sielai“. Meno skyriuje prasidėjo istorikų klubo veikla, pritraukusi žymius Lietuvos mokslo žmones.

2018 m. grupė intelektualų kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės viešąją biblioteką, pristatydami iniciatyvą bibliotekai suteikti garsaus filosofo Imanuelio Kanto vardą. Istorinę medžiagą savo idėjai pagrįsti rinkę iniciatoriai pabrėžė, kad XVII a. Mėmelyje gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvai ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje Šv. Jono bažnyčioje, šiame krašte buvo ir palaidoti. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas naujas bibliotekos pavadinimas – Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka.

Suteiktas vardas, kaip ir gauta dovana – neša atsakomybę. Uždavinys aiškus – Lietuvoje ir už šalies ribų skleisti Kanto vardą, jo filosofines mintis; žinoma, skleisti Klaipėdos, kaip unikalaus krašto, žinomumą. Taip žingsnis po žingsnio I. Kanto biblioteka eina filosofinės minties centro keliu.

Norime Jums pristatyti bibliotekos veiklas, kuriomis įvairiais kampais vystome ir ateityje plėtosime filosofinę mintį.

Kaip skaitmenizavimas jungia praeitį su dabartimi...

Dar 1997 metais biblioteka pradėjo skaitmeninimo kelią. O pastarųjų metų vykdomi projektai žengia į virtualią erdvę: „VR‘Kantu: Klaipėdos istorija kitu kampu“ (2024-2026), kuriam yra skirtas tarptautinio fondo NextGenerationEU finansavimas. Kaip teigia projekto vadovė, IT ir projektų skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė, projektu siekiama suskaitmeninti ir papildyti per keletą metų bibliotekos sukurtą ir išplėtotą Imanuelio Kanto ekskursiją Klaipėdoje, pabrėžiant ne tik I. Kanto ryšius su miestu, bet ir Klaipėdos istorinę bei architektūrinę praeitį, virtualiai keliaujant po Klaipėdą su I. Kantu.

VR platforma bus suprojektuota taip, kad skatintų ne tik mokymąsi ir edukaciją, bet ir turizmą, suteikdama galimybę tiek vietos gyventojams, tiek užsienio lankytojams pažinti  Klaipėdos miesto istoriją ir kultūros paveldą.

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su istorikais, kultūros paveldo specialistais ir švietimo ekspertais, užtikrinant turinio tikslumą ir edukacinę vertę. Projekto socialinė atsakomybė bus įgyvendinama užtikrinant, kad projektas būtų prieinamas ir pritaikytas įvairioms vartotojų grupėms, įskaitant žmones su negalia.[1]

Grįžtant į realų pasaulį, praeities ir dabarties jungtis – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansuotas projektas „Klaipėda – Imanuelio Kanto tėvo miestas: praeities ir dabarties jungtys“ (2025). Jo tikslas yra plėtoti ir aktualizuoti Klaipėdos krašto nekilnojamojo kultūros paveldo, susijusio su I. Kanto protėvių ir mokinių ryšiais, Rytprūsių kultūra, Klaipėdos krašto kultūros paveldo objektais ir reikšmingomis kultūros reformomis, atgaivinimą, pažinimą ir informacijos sklaidą regione, nacionaliniu mastu ir užsienyje, prisidėti prie Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, per jį supažindinti su krašto istorija ir kultūra. [2] Projekto įgyvendinimo metu sukurtas turistinio maršruto audio gidas lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Tai suteikia galimybę kiekvienam keliauti savarankiškai minti Imanuelio Kanto protėvių kelius. Išbandykite galimybę garsais nusikelti į Mažosios Lietuvos kraštą:

Ekskursijos „Imanuelio Kanto pažinimo kelias“ audio gidas mūsų svetainėje: https://bit.ly/AUDIOGIDAS

Ekskursijos audio gido galite klausytis ir Spotify: https://tinyurl.com/sp0t1dio

Taip pat – Sound Cloud platformoje: https://tinyurl.com/s0undio.

Kaip į filosofinę mintį įtraukiame piliečius?

Buvo 2019 m., kai pirmą kartą buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija. Renginys, kuriame pranešimus skaito žymūs Lietuvos ir užsienio filosofai bei mokslininkai. Pavyzdžiui, 2024 m. savo filosofinėmis įžvalgomis pasidalijo dr. Timas Kunze iš Freiburgo universiteto. Galite žiūrėti jo pristatymą čia: https://www.youtube.com/watch?v=9iHUCqm_bLI&t=6010s

2025 m. festivalyje pranešimus skaitė LCC tarptautinio universiteto doc. dr. Tricia Van ir Prahos Karolio universiteto doktorantas Shawn Christopher Vigil. Naujoji I. Kanto bibliotekos vadovė Renata Rudienė pasiūlė idėją, kaip skleisti I. Kanto vardą visuomenėje, kad miestas kurį laiką kvėpuotų ir gyventų filosofinėmis, kantiškomis nuotaikomis. Tokia idėja – 2024 m. startavęs tarptautinis festivalis "Kanto dienos Klaipėdoje". Renginys skirtas plačiajai visuomenei ir visiems besidomintiems filosofija. Tai savaitė, kurioje susitinka filosofija, menas, istorija, muzika ir kūryba. Nuo paskaitų, diskusijų, muzikinių popiečių iki slemo dirbtuvių, performansų ir akvarelės meistriškumo kursų. 2024 m. balandžio 22 d., minint filosofo Imanuelio Kanto 300 metų jubiliejų, buvo pristatytas dr. Jūratės Sučylaitės istorinis romanas „Imanuelio kelias“. Autoriė remiasi istoriniais faktais, tačiau romane yra ir meninių inkliuzų, kūrybos.

Centrinio skyriaus vedėjai Loretai Liutkutei kilo klausimas, kaip skatinti jaunų žmonių (14-29 m.) įsitraukimą ir domėjimąsi filosofija, skaitymu ir kultūra, kaip skatinti kritinį mąstymą. Taip gimė projektas "Kanto Repas" (2025) – kūrybinis eksperimentas su kitaip mąstančiais, klausiančiais, ieškančiais atsakymų ir saviraiškos galimybių jaunais žmonėmis. Šio projekto ambasadoriai buvo Klaipėdos alternatyvios muzikos grupės "Imanuelis Kantas" nariai. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, kurio metu įgyvendinti 5 renginių ciklai. Music Jam projektai: jaunimo susitikimai, grojantys įvairiais muzikos instrumentais, konkursai, autorinės muzikos rašymas, koncertai. Gatvės filosofija: diskusijos ir diskusijos kartu su Klaipėdos universiteto bendruomene. Kitoks miestas: interaktyvios paskaitos-ekskursijos, skirtos pažinti miesto istoriją ir kultūros paveldą. Genealogijos įdomybės: paskaitos apie protėvių istoriją, skirtos atverti jaunų žmonių intelektualinį potencialą, domėtis istorijos įdomybėmis, šeimos istorija ir skirtingas epochas išgyvenusių kartų likimais. Teatro improvizacijos: nuo teatralizuotų slemo poezijos vakarų iki galimybės tapti profesionalaus spektaklio dalyviais. Teatras yra viena iš meno rūšių, išlaisvinančių jauną žmogų ir padedančių atskleisti jo kūrybinį potencialą.

Filosofinės minties centras – artima ateitis

Geras pavyzdys gerai pradžiai: 2024 m., minint filosofo 300-ąsias gimimo metines, įkurta ekspozicija „Imanuelio Kanto keliu“[3]. Tai – erdvė, pasakojanti apie Kanto gyvenimo ir kūrybos kelią. Kanto kambaryje rodomi Kanto gyvenimą veikę atributai: laikrodis, nuotraukų galerija, I. Kanto genealogijos medis, I. Kanto knygų bibliotekėlė ir kt.; Informaciją papildo QR kodai, priskirti ekspozicijos atributams, leidžia su jais susipažinti lietuvių ir anglų kalbomis. Norintieji aplankyti ekspoziciją virtualiai, spauskite šią nuorodą: https://tinyurl.com/KPDexp0

Ši erdvė – tai puiki vaizdinė įžanga į Filosofinės Minties Centrą. Ši atvira erdvė skirta visiems norintiems gilintis į filosofiją, kelti rūpimus ontologinius, prasmės paieškų, etikos ir moralės siekių, klausimus. Čia buriama piliečių bendruomenė, kuri turės galimybę dalyvauti rengiamuose užsiėmimuose, dirbtuvėse, skaitymuose, filmų peržiūrose. Renkame aktualiausią, naujausią įvairių pasaulio šalių filosofinę biblioteką.

Įvairiomis idėjomis kviečiame jungtis ir Jus: vystyti tarptautinę Filosofinės Minties bendruomenę, skatinti filosofinę mintį, dalintis skirtingų kultūrų patirtimis. Žinoma, kviečiame atvykti pas mus!

Ateitis – mūsų rankose.

[1] https://biblioteka.lt/vrkantu-klaipedos-istorija-kitu-kampu

[2] https://biblioteka.lt/paslaugos/projektai/klaipeda-imanuelio-kanto-tevo-miestas-praeities-ir-dabarties-jungtys/939

[3] https://biblioteka.lt/paslaugos/aktualijos/naujienos/34/kanto-kambario-atidarymo-metu-linkejim ai-tapti-unesco-paveldu-ir-naujos-knygos-laukimas:212

Julius Reinikis