Vilkų Kampo Eliza

Nijolė Marytė Šerniūtė. Vilkų Kampo Eliza: romanas. – Vilnius: [Asociacija] „Slinktys“, 2023. – 226, [2] p. – ISBN 978-609-8286-43-4. – UDK 821.172-311.6

Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvininkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą  autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas ne tik istoriniu, bet ir autobiografiniu. 

Knyga „Vilkų kampo Eliza“ svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą.

Kūrinys įtraukia skaitytoją nuo pat pirmų puslapių, nes jame sklandžiai, įtaigiai ir, kas itin svarbu, įdomiai papasakota dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, istorija. Autorė meistriškai supina, suriša, jų gyvenimo linijas, sukurdama tankų meninį audinį, kuriame regime jų kovą dėl būvio  skaudžių istorijos kirčių fone. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas, čia nutoldamas prie kito personažo, čia ir vėl tuoj sugrįždamas. Sodrus, įtaigus, vaizdingas pasakojimas plaukia ramia tėkme, vietomis primena poringę ar legendą su lemtingais sutapimais, net mistikos šešėliais, su kaimo žmonių išmintimi, paprasta, iš gyvenimo patyrimo.

Struktūros savitumas – skirsniai su epigrafais, išryškinančiais esminę to segmento mintį, žiedinės kompozicijos principu kūrinio pradžia susieta su epilogu suteikia romanui išbaigtumo. Turtinga leksika pagyvinta tarmiškais lietuvninkų ir žemaičių dūnininkų žodžiais, todėl stilius įgauna to meto ir vietos kolorito.

Romane išvystame visą sudėtingą ir sunkų Elizos-Elžbietos gyvenimą nuo kūdikystės iki mirties, regime jos artimųjų skausmus ir džiaugsmus, nelaimes ir netektis. Regis, nevilčiai, kerštui, juodžiausiosms aistroms temų į valias. Tačiau skaitydamas romaną jautiesi ramios ir šviesios tėkmės nešamas. Ir nekeista, nes stilius – tai žmogus.  Gyvenimiška patirtimi pagrįsta autorės ramybė nuskaidrina ir tamsiausias kūrinyje vaizduojamo gyvenimo puses, o veikėjai, jų poelgiai, išgyvenimai  apgaubti jos empatija.

Alma Lapinskienė

Leidinio pristatymas susitinkant su autoriais ir/ar leidėjais
Balandžio 16 d., antradienį, 17.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinio „Facebook“ puslapyje (https://www.facebook.com/pempininkubiblioteka) Nijolės Marytės Šerniūtės romano „Vilkų Kampo Eliza“ virtualus pristatymas. Renginio vaizdo įrašas