Klaipėda: gyvoji kraštotyra Virtualių pasakojimų portalas
„Šie atsiminimai – apie mūsų jaunos šeimos gyvenimą ir buitį Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje 1978–1989 m. laikotarpiu, kai gyvenimas už geležinės uždangos turėjo savo dėsnius“, – rašo Audronė Zalumskienė. Prisiminimų autorė pasakoja ir apie Lietuvos valstybės atkūrimą, politinį ir ekonominį gyvenimą, kurį teko išgyventi, kol išėjome į didelį laisvės nuotykį, vadinamą Lietuva.
„Asmeninės istorijos bagažas“, 2016 m. gruodis (pdf formatas).
DaugiauKraštotyrininkas, istorikas Norbetas Stankevičius prisimena laikotarpį, kai jis, baigęs studijas, pagal paskyrimą atvyko dirbti į Klaipėdą. Prieš tai 2,5 mėnesio teko pabuvoti ir privalomoje karinėje stovykloje. Prisiminimuose aprašomas Klaipėdos, kokia ji buvo prieš 33 metus, gyvenimas: paliečiami kultūriniai, ekonominiai, socialiniai aspektai.
„Prisiminimai apie Klaipėdą: pirmieji įspūdžiai“, 2016 m. gruodis (pdf formatas).
DaugiauSofija Ulčinskienė gimė Būdvyčių kaime, Dirvonėnų seniūnijoje (dabar – Raudėnų), Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Prisiminimų autorė pasakoja, kad jos dokumentus per karą sunaikino ir brolis ją užregistravo kaip gimusią 1929-iaisias, nors yra gimusi anksčiau.
Klaipėdoje gyvena nuo 1948 m. Ranka užrašytame pasakojime „Klaipėda – antroji mano tėviškė“ Sofija prisimena nelengvą kelią, kol 1948 m. ji tapo studentė; studijų laikotarpį; tragišką, tremties pažymėtą studijų draugės, poetės Agutės Daugnoraitės gyvenimą, ir netgi susitikimą su rašytoja Ieva Simonaityte bei jos pasirašytą knygą „Aukštujų Šimonių likimas“,
DaugiauDailininkė grafikė, pedagogė F. Pinkevičienė gimė Dainiuose, Širvintų rajone. Svarbiausia jos kūrybos tema – Klaipėda ir jos kraštas. „Odėje apie seną dailininkų namelį“ autorė atvirai, kartais ironiškai perteikia ano meto realybę, paliesdama menininkų likimus, žmonių vertybes, ir, žinoma, „dailininkų namelio“ (Daukanto g. 9) istoriją.
„Odė apie seną dailininkų namelį“ (prisiminimų fragmentai), 2016 m. gruodis (rankraštis, pdf formatas).
DaugiauV. V. Navakausko gimtinė – Šilutės rajone, Žakainių kaime. Į Klaipėdą prisiminimų autorius atvyko 1955 m. Sužinojęs apie projektą „Gyvoji kraštotyra“, panoro su kitais pasidalinti ne tik mintimis apie knygų svarbą žmogaus gyvenime, bet ir nuo 1941 m. atmintyje saugoma istorija apie žydiškų knygų deginimą. Prisiminimai gimė kelionėje, važiuojant traukiniu.
„Knyga – gyvenimo išmintis“, 2016 m. lapkritis (rankraštis, pdf formatas).
DaugiauBėgantis laikas nusineša daugelį dalykų ir nelieka net pėdsako to, kas praeityje buvo kasdienybės dalis. Lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Grinevičiūtės-Klimantavičienės prisiminimuose – jos, dar mokyklą lankiusios mergaitės, ir visos šeimos gyvenimo akimirkos iki šių dienų atmintyje saugomoje ir branginamoje Klaipėdos Kreivojoje gatvelėje.
„Kreivoji gatvelė, kurios nebėra“, 2016 m. lapkritis (pdf formatas).
DaugiauVirginija Baginskienė į Klaipėdą gyventi atvyko iš Jurbarko, Skirsnemunės apylinkės, Molynės kaimo. Buvo 1966 metų ruduo. Perteikdama kelis dešimtmečius aprėpiančią savo gyvenimo istoriją, Virginija paliečia ir tuometines būties sąlygas, ir žmogiškąsias vertybes.
„Gyvenimas Klaipėdoje“, 2016 m. lapkritis (pdf formatas).
DaugiauĮ Klaipėdą prisiminimų autorė atvyko palyginti neseniai – maždaug prieš dešimt metų. Gimusi ir užaugusi Aukštaitijoje, Utenos rajone, Donata Aželienė rašo, kaip anuomet vertino vakarų Lietuvą, Baltijos jūrą ir apie tai, kaip Klaipėda ją pasitiko atvykus čia gyventi.
„Pamąstymai apie Klaipėdą“, 2016 m. gruodis (rankraštis, pdf formatas).
Daugiau