Virtualus „Karališkosios Klaipėdos“ žemėlapis

Žymės Karališkoji Klaipėda Klaipėdos karališkieji objektai virtualus žemėlapis

• Dalintis

Klaipėdos krašte beveik keturis šimtmečius (1525–1918) truko valdovų viešpatavimas buvo stiprus valdovų kultas. Tai buvo  Prūsijos kunigaikštystės (1525–1701), Prūsijos karalystės (1701–1871), Vokietijos imperijos (1871–1918) laikai. Soste pabuvojo Hohenzollernų dinastijos dvylika valdovų. Pagrindiniai postulatai, kuriais vadovavosi minėtų laikų valdovai – tikyba, karyba ir prekyba. Nuo to priklausė gyventojų moralė, saugumas, gerovė. 

Valdovai buvo ir mūsų miesto kūrėjai. Valdovų auginta  Klaipėda iškilo kaip tipiškas Prūsijos miestas, kuriame netrūko nei kilmingųjų dvasios, nei karališkųjų ženklų. Visų Prūsijos valdovų eilės dėlionėje atsispindi miesto raidos etapai, esminiai religiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai visuomenėje, atsiskleidžia kintantis miestiečių gyvenimo būdas, besiformuojančios jų tradicijos bei papročiai. O napoleonmečiu, 1807–1808 m. mieste apsistojus karaliui Friedrichui Wilhelmui III su karaliene Luize, Klaipėda tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tada ryškiausiai suspindėjo karališkoji miesto karūna, atsiskleidė miesto karališkosios kultūros vertybės.

Skirtingos paskirties ir reikšmės tam tikru istoriniu laiku iškilę karališkieji Klaipėdos paveikslo ženklai, vieni laiko tėkmėje išnykę, kiti pakitę gyvuojantys iki šiol, ir yra svarbus miesto istorijos pažinimo šaltinis.

***

Keturis amžius kurtas karališkasis Mėmelio paveikslas – gyvas, įvairus ir kintantis, prisotintas sodrių spalvų ir atspalvių gamų. Kartais ryškų karališką vaizdą atspindi valdovo kūrybos procesas, jo moraliniai principai, nors miesto paveiksle apie tai net potėpių nėra. Kartais tame paveiksle sušmėžuoja „aukščiausią Dievo palaimą“ skleidžiantys šalies ir kaimyninių valstybių valdovai. Kartais sukrešusį kraują primenanti karališkoji purpurinė spalva ar dieviškų sąsajų turintys jos atspalviai išryškėja kilmingųjų miestiečių darbuose ar tiesiog eilinio žmogaus kilniame poelgyje. Karališkosios savybės – matomos, jaučiamos, laikinos, amžinos… Kaip ir miesto gyvenimas – kuriamas, griaunamas, atstatomas…

Įvairūs Mėmelio miesto gyvavimo periodai, per kuriuos daug netekta, bet ir įgyta geros patirties. Tam tikrą valdymo patyrimą skleidžia ir prūsiškojo miesto valdovai. Žinoma, visa tai – tolima praeitis. Tačiau dabartis visada įrėžta praeityje, kurios patirtis padeda augti ir stiprėti žmonijai. Teisus Čarlzas Dikensas, teigdamas, jog nėra prasmės prisiminti praeities, jei ji neturi įtakos dabarčiai.

Jovita  Saulėnienė. Karališkoji Klaipėda. Klaipėda. 2020

Klaipėdos karališkieji kultūros paveldo svarbiausieji objektai

Pagrindiniai karališkosios  Klaipėdos kultūros paveldo objektai:

• pilis;
• kariniai miesto įtvirtinimai;
• gatvės ir aikštės karališkaisiais vardais;
• bažnyčios;
• istoriniai pastatai;
• paminklai;
• navigaciniai įrenginiai.

Keliaukime ir pažinkime karališkąją Klaipėdą!

Žemėlapio informacija parengta remiantis Jovitos  Saulėnienės leidiniais „Karališkoji Klaipėda“ ir „Nugrimzdusi Klaipėda”.

Virtualus karališkosios Klaipėdos  žemėlapis sukurtas įgyvendinant iš dalies Kultūros paveldo departamento finansuotą projektą „Karališkoji  Klaipėda“. Projekto tikslas – inicijuoti ir plėtoti Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo, susijusio su karališkosios Klaipėdos laikotarpiu, atgaivinimą, pažinimą ir informacijos sklaidą regione, nacionaliniu mastu ir užsienyje, prisidėti prie Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, per jį supažindinant su krašto istorija ir kultūra.