Ekspozicija „Imanuelio Kanto keliu“

Imanuelis Kantas (1724–1804) – pasaulinės reikšmės asmenybė – žymus XVIII a. mąstytojas, vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas. Filosofas teigiamai atsiliepė apie prūsų lietuvio charakterį ir lietuvių kalbą. Skaitė paskaitas Karaliaučiaus universitete, turėjo nemažai mokinių ir pasekėjų. Remiantis I. Kanto filosofijos dvasia buvo vykdomos tokios svarbios reformos kaip baudžiavos panaikinimas, patvirtinti miesto nuostatai, kuriais Klaipėdoje  vadovautasi net iki XX a. 4 dešimtmečio.  

I. Kanto protėvių ryšiai su Klaipėdos kraštu (Kantvainiai, Priekulė, Verdainė, Šilutė, Klaipėda) neabejotini. Šį faktą, remdamiesi dokumentais, saugotais Klaipėdos bažnyčių, Klaipėdos ir Šilokarčemos (dab. Šilutė) apskričių, Klaipėdos miesto archyvuose, įrodė kultūros tyrinėtojai ir istorikai.

Nuo XVII a. Klaipėdoje ir jos apylinkėse gyveno trys I. Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje miesto Šv. Jono bažnyčioje. Čia ir palaidoti. Šeima turėjo nekilnojamojo turto abiejose Klaipėdos dalyse – Senamiestyje ir Friedricho mieste. Prosenelis, senelis ir tėvas buvo balniai, šio amato meistrai. Jų produkcija buvo labai paklausi, tad šeima neabejotinai bendravo su daugeliu klaipėdiečių bei keliautojų, vykusių vežimais ar raitomis.

I. Kanto prosenelis Richardas Kantas (1610?–1646) gyveno Kantvainių kaime, netoli  Agluonėnų, Klaipėdos rajone,  buvo šio kaimo šaltyšiumi (seniūnu). Kantvainiuose jis yra pagerbtas krikšto formos atminimo lenta.

I. Kanto senelis Hansas Kantas (1640?–1715) gyveno Mėmelyje (Klaipėdoje), turėjo namą ir Friedricho priemiestyje. Jis palaidotas Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. I. Kanto senelio Hanso Kanto sesuo Johana Sophie Kant (1635?–1710?) buvo du kartus ištekėjusi už škotų – jos palikuonių šaka nusidriekė į Mėmelį (Klaipėdą) ir paliko čia gilius pėdsakus.  Klaipėdoje gimė ir užaugo I. Kanto tėvas Johanas Georgas Kantas (1683–1764).

Ekskursijos „Imanuelio Kanto pažinimo kelias“ (Klaipėda-Kantvainiai-Šilutė-Verdainė-Šereitlaukis-Vilkyškiai) audiogidas (https://bit.ly/AUDIOGIDAS) suteikia galimybę patiems patyrinėti I. Kanto pažinimo kelią.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos ekspozicijoje minimos šešios vietovės, susijusios su I. Kanto asmenybe, jo protėviais, mokiniais ir filosofo idėjų sklaida:

KANTVAINIAI

I. Kanto prosenelis Richardas Kantas švedų valdymo laikotarpiu (1629 – 1635) gyveno Kantvainių kaime, netoli Agluonėnų (Klaipėdos raj.). Teigiama, kad prosenelis buvo šio kaimo šaltyšiumi (seniūnu). Kantvainiuose jis yra pagerbtas krikšto formos atminimo lenta.

VERDAINĖ

Šioje gyvenvietėje   I. Kanto prosenelis Richardas  Kantas įsigijo vieną iš buvusių smuklių. llgainiui smuklės vietoje įsikūrė restoranas „Villa Werden“ („Verdainės vila“). Verdainės kapinėse palaidota I. Kanto prosenelio žmona Dorotėja, čia yra išlikusi koplyčia. Šiuo metu Verdainė yra Šilutės miesto dalis.

ŠILUTĖ

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje apie 1900 m. buvo rasti filosofo I. Kanto protėvių dokumentai, kuriuos paskelbė istorikas  Johanas Zembrickis.

KLAIPĖDA

Čia gyveno I. Kanto seneliai, tėvas ir dėdės.

Filosofo senelis Hansas Kantas 1671 m. gyveno Klaipėdoje, Friedricho mieste. Manoma, kad jo namas stovėjo Senojo turgaus aikštės pakraštyje. Jis palaidotas Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje.

Virtuali fotografijų paroda „Klaipėda – I. Kanto tėvo miestas: laiko ženklai“

KARALIAUČIUS

Imanuelis Kantas gimė 1724 m. balandžio 22 d. Karaliaučiuje Johano Georgo Kanto šeimoje. Šiame mieste jis gimė, gyveno,  baigė Karaliaučiaus universitetą ir dirbo. 1804 m. vasario 12 d. mirė ir buvo palaidotas Karaliaučiaus katedroje. 

ŠEREITLAUKIS

Sietinas su žymiausiu I. Kanto mokiniu, didžiuoju Prūsijos reformatoriumi, vykdžiusiu reformas savo mokytojo I. Kanto dvasia, Heinrichu Teodoru fon Šionu (vok. Heinrich Theodor von Schön) (1773–1856). Šereitlaukio dvaras, kuriame gimė H. T. fon Šionas, yra istorinės, kultūrinės ir meninės vertės objektas.

EKSPOZICIJOS  SIMBOLIAI:

LAIKRODIS

I. Kantas buvo nepaprastai punktuali asmenybė. Ekspozicijoje esančio laikrodžio valandų reikšmės atspindi griežtą filosofo dienotvarkę. Jis daug metų  kas dieną tuo pačiu metu V  valandą ryto keldavosi; I  valandą pietavo; VII  valandą – eidavo pasivaikščioti, o X  valandą eidavo miegoti.

KANTOmatas

I. Kanto ūgis buvo 157 cm. KANTOmatas kviečia palyginti savo ir žymiojo filosofo ūgį ir neša žinią, kad svarbu ne vien žmogaus fizinės savybės, bet ir jo proto bei išminties galia.

LEIDINIŲ  EKSPOZICIJA

I. Kantas parašė 6 veikalus:  „Grynojo proto kritika“ (1781),  „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“ (1783), „Dorovės metafizikos pagrindai“ (1785), „Praktinio proto kritika“ (1788); „Sprendimo galios kritika“ (1790), „Religija vien tik proto ribose“ (1793).

Visos šios knygos eksponuojamos parodoje.

GENEALOGIJOS MEDIS

I. Kanto proseneliai:
Anna Mielke (1652 – 1720) ir Michael Felgenhauer (1645 – 1691)
Hans Reinsh (1615 –  ?)
Richard Kant (1610? – 1646) ir Dorothea Kant (Lieder) (1615? – 1665?)

I. Kanto seneliai:
Regina Reuter (Felgenhauser) (1673 – 1735) ir Caspar Reuter (1670 – 1729)
Anna Kant (Reinsh) (1645? – 1698) ir Hans Kant (1640? – 1715)
I. Kanto senelio (Hans Kanto) sesuo Johana Sophie Karr (Kant) (1635? – 1710?) ir jos vyras Johm (Hans) Karr (1710)

I. Kanto pusseserė:
Anna Sophie Douglas (Karr) (1681 – 1739) ir jos vyras Alexander Douglas (1678 – 1722)

I. Kanto tėvai:
Johan Georg Kant (1683 – 1764) ir Anna Regina Kant (Reuter) (1697 – 1737)

I. Kanto broliai ir seserys:
Johann Heinrich Kant (1735 – 1800)
Katharina Barbara Theuer (Kant) (1731 – 1807)
Anna Luisa Schultz (Kant) (1730 – 1774)
Maria Elisabeth Kronert (Kant) (1727 – 1796)
Johann Friedrich Kant (1722 – 1723)
Regina Dorothea Kant (1719 – 1746)
Kant (1717 – 1717)