Didžiojo Lietuvių kalbos Žodyno ekspozicija

Visus 2025-uosius metus Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinio antrajame aukšte (Kauno g. 49) bus eksponuojama Didžiojo Lietuvių kalbos Žodyno ekspozicija, kurią inicijavo Daugvardas Noreikis.

2002 m. išleistas paskutinis 20-asis „Lietuvių kalbos žodyno“ tomas, baigtas didžiausias XX a. lietuvių kalbotyros veikalas, kurio tekstą rašė ir redagavo kelios kalbininkų kartos, per 70 žodynininkų, 23 redaktoriai, keli tūkstančiai žodžių rinkėjų. Žodyno apimtis – 22 000 puslapių, daugiau kaip 11 milijonų žodžių, pavartotų žodyno tekste, apie 236 tūkstančiai leksikografinių straipsnių. Rašytas 100 metų remiantis 5 mln. lapelių kartoteka. Tai įvairiausios leksikos lobynas apimantis apie 1000 šaltinių. Dvidešimt Žodyno tomų apima lietuvių kalbos raštų leksiką nuo 1547 iki 2001 m. ir gyvosios kalbos (tarmių) leksiką, renkamą nuo 1902 m. Dvidešimtyje Žodyno tomų aprašyta apie pusė milijono lietuvių kalbos žodžių.

Didysis Lietuvių Kalbos Žodynas yra vienas didžiausių žodynų pasaulyje. Žodyno pradininkas – Kazimieras Būga, rinkęs medžiagą nuo 1902 m. Nuo 1930 darbą tęsė profesorius Juozas Balčikonįs. Apie „Lietuvių kalbos žodyno“ vertę rašė daugybė mokslininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų.

Romualdas Granauskas: „Žmogau, kodėl tu neužguli krūtine Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno? Kodėl nekiši ten nosies, kodėl nesi jo perskaitęs bent trejetą kartų, o ruošies rašyti? Kokia kalba, kokia savo puskalbe? Gal bent suprastum, kad lietuvių tauta nieko vertingesnio ir prakilnesnio nėra sukūrusi? Pati išnyks, o JIS liks dunksoti. Neturi tu tos tarmės – ir neturėk, iš kur dabar bepaimsi, bet nors rašyti stenkis taip, kad kitiems nebūtų už tave gėda“. (Romualdas Granauskas. Baltas liūdesio balandis. Esė, pokalbiai, pokštai. Vilnius, 2005).

Viktorija Daujotytė–Pakerienė: „Ištarkime aiškiai: šis žodynas yra svarbiausias lietuvių kalbotyros veikalas; šis žodynas yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas. Visi esame (arba būsime) jame surašyti, mirę ir gyvi, ir tie, kurie dar ateis į šį pasaulį kaip lietuviai“. (Viktorija Daujotytė–Pakerienė. Pamatinis kultūros tekstas. Kn.: Dvidešimt Lietuvių kalbos žodyno tomų (sud. J. Zabarskaitė, Z. Šimėnaitė). Vilnius, 2002).

Kviečiame atvykti ir apžiūrėti ekspoziciją.