Knygoje aptariamos masin\u0117s lietuvi\u0173 emigracijos bangos, j\u0173 atsiradimas ir Lietuvos visuomen\u0117s bei politik\u0173 reakcija \u012f jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas \u2013 kaip emigracijos centr\u0173 buvimas veikia dabartin\u0119 i\u0161eivyst\u0119, koks yra t\u0117vyn\u0117s poveikis i\u0161eivijai, kaip tai veikia tautos egzistencij\u0105, kokios kyla mintys d\u0117l pa\u010dios emigracijos ir jos naudingumo ar \u017ealos tautos bei valstyb\u0117s raidai. Galima i\u0161skirti du svarbius masin\u0117s emigracijos laikotarpius \u2013 1868\u20131915 ir 1990\u20132020 metais. Abiej\u0173 reik\u0161m\u0117 lietuvi\u0173 tautos ir valstyb\u0117s gyvenimui nekelia abejoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Pirmoji masin\u0117s emigracijos banga ry\u0161kiai suma\u017eino lietuvi\u0173 skai\u010di\u0173 Lietuvoje, o u\u017esienyje atsirado lietuvi\u0173 imigrant\u0173 centr\u0173. Emigracija \u012f Amerik\u0105 ekonominiu, politiniu ir kult\u016briniu at\u017evilgiu buvo reik\u0161mingiausia lietuvi\u0173 tautos gyvenime. Vis\u0173 pirma Amerikoje susiformavo lietuvi\u0173 telkiniai, kurie tapo savoti\u0161ku magnetu vis naujiems emigrantams. Masin\u0117 i\u0161eivyst\u0117 nebuvo vertinama dviprasmi\u0161kai. Nors ji silpnino lietuvi\u0173 j\u0117gas, bet JAV lietuviai, sutelkti savo pa\u010di\u0173 sukurt\u0173 organizacij\u0173, kult\u016bri\u0161kai ir ekonomi\u0161kai tapo rimtais pad\u0117j\u0117jais tautos siekiuose \u2013 i\u0161 lietuvi\u0173 kolonij\u0173 gauta ir nuolat tik\u0117tasi ne tik kult\u016brin\u0117s, ekonomin\u0117s, bet ir politin\u0117s paramos. Tai buvo naujiena XIX a. pabaigos\u2013XX a. prad\u017eios lietuvi\u0173 visuomen\u0117s gyvenime.<\/p>\n\n\n\n
Kilusi antroji masin\u0117s emigracijos i\u0161 Lietuvos banga po 1990 met\u0173 netrukus sukr\u0117t\u0117 visuomen\u0119 savo mastu ir skai\u010diais \u2013 tokio didelio i\u0161vykimo i\u0161 Lietuvos iki tol neb\u016bta. Atsirado reikalas naujai \u012fvertinti, kokiomis aplinkyb\u0117mis ir kaip susidar\u0117 lietuvi\u0173 telkiniai, o svarbiausia \u2013 i\u0161ry\u0161kinti, koki\u0105 \u012ftak\u0105 senosios emigracijos problema tur\u0117jo lietuvi\u0173 visuomenei, k\u0105 ji apskritai rei\u0161k\u0117 Lietuvai, modernios valstyb\u0117s atk\u016brimui, jos gyvenimui tada ir \u0161iais laikais, ko pasiekta tik emigracijos pastangomis. \u0160iais laikais atsirado nauj\u0173 lietuvi\u0173 emigracijos centr\u0173 \u2013 Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, Airija, Ispanija, Norvegija, i\u0161 dalies Vokietija, \u2013 kuri\u0173 dar tikriausiai laukia dideli darbai Lietuvos labui.<\/p>\n\n\n\n
—<\/p>\n\n\n\n
Eidintas, Alfonsas<\/p>\n\n\n\n
Lietuva ir masin\u0117 i\u0161eivyst\u0117 1868\u20132020 metais<\/strong> \/ Alfonsas Eidintas ; [recenzentai: Daiva Dapkut\u0117, Mindaugas Tamo\u0161aitis]. \u2013 Vilnius : Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras, 2021 (Vilnius : BALTO print). \u2013 406, [2], XXXII iliustr. p. : iliustr., faks., portr., nuotr. ; 25 cm<\/p>\n\n\n\n Santr. angl.. \u2013 Bibliogr.: p. 388-395. \u2013 Asmenvard\u017ei\u0173 r-kl\u0117: p. 396-406. \u2013 Tira\u017eas 600 egz.<\/p>\n\n\n\n ISBN 978-5-420-01838-5 (\u012fr.)<\/p>\n\n\n\n